Lietuvos kultūros gidas, Rašytojai

Jonas Mekas

Jonas Mekas (gimė 1922 m. gruodžio 24 d. Semeniškiuose, Biržų r., mirė 2019 m. sausio m. 23 d. Niujorke) – poetas, prozininkas, antiholivudiško kino kūrėjas, kritikas. Mokėsi Biržų gimnazijoje, dirbo Biržų laikraščio redakcijoje, lankė J. Miltinio teatro studiją. 1944 m. pasitraukė iš Lietuvos. Mainzo universitete klausė filosofijos ir literatūros paskaitų, bendradarbiavo Vokietijoje leidžiamoje lietuvių spaudoje, leido avangardinį žurnalą. 1949 m. išvyko į JAV. Niujorke dirbo fabrikuose, mokėsi kino meno, pradėjo organizuoti avangardinio kino festivalius. Bendradarbiavo JAV ir Vakarų Europos kino periodikoje. Įkūrė kino filmų archyvą, dėstė kino meno institutuose. Yra prestižinių mokslo ir akademinių įstaigų garbės daktaras bei profesorius, tarptautinių kino festivalių laureatas. J. Mekas apdovanotas reikšmingomis premijomis: Lietuvos nacionaline (1995 m.), Niujorko kino kritikų asociacijos (1997 m.), P. P. Pasolini (1997 m.) ir kt.
J. Mekas kaip rašytojas debiutavo 1946 m. su broliu Adolfu parašyta pasakų knyga „Trys broliai ir kitos pasakos“. Vėliau išleido dar pasakų, poezijos, dienoraščių, laiškų, esė knygų.
Gyveno ir kūrė Niujorke.

Rašytojas apie save:

Poezijoje ir filmuose galėčiau save priskirti prie tų, kurie praktikuoja postrealizmą – praktiką, kurią Johnas Dewey’us yra pavadinęs „vietinumu“, t. y. tai, kas randas čia ir dabar prieš mane ar manyje – ar tai būtų išorinis pasaulis (kurį aš filmuoju), ar vidinis, jausmai, atmintis (kuriuos aš užrašau žodžiai). Kiek galiu vengiu to, kas paprastai vadinama kūryba ar poezija. Aš dirbu kaip ūkininkas savo lauke. Ar kaip kalvis savo kalvėje. Mano darbas yra konkretybėje: dirbu su žodžiais ir su judančiais vaizdais. Visa kita palieku dievų valiai.

Kritika:

J. Meko poetinis regėjimas fragmentiškas, kaleidoskopiškas, impresionistiškas, turintis labai intensyvų kvapą ir garsą. Jo poezijoje svarbus vaidmuo tenka kiekvienam žodžiui, net skiemeniui, jo sakymo intonacijai ir tylai tarp žodžių, kurioje skamba totaliai suvokiamas ilgesys.
Didžiausiausias Meko kūrybos paradoksas – jo atviras, net vaikiškas sugebėjimas atrasti savo lietuviškas šaknis, savo prigimties nuostabą ir džiaugsmą Niujorke – pasaulinės kultūros ir industrijos centre.
Rūta Mėlinskaitė

Jono Meko Semeliškių idilės kartais būna skaitomos kaip romantiškos, net sentimentalios, nostalgiškos išeivijos poezijos pavyzdys. Tačiau vienas iš labiausiai į akį krintančių tų idilių bruožų yra kaip tik jų daiktiškumas, minimali vaizduojamos tikrovės deformacija. (…)
Visas Idilių „daiktiškumas“ yra iš tiesų labai poetiškas, prisodrintas emocijos, kuri tampa įvaizdžiais, o iš jų susidėsto jau visai savitas poeto pasaulis.
Rimvydas Šilbajoris, Seminarai, Vilnius, 2001

Spontaniškumas Nervuotuose dienoraščiuose, rengiant knygą, modeliuojamas kryptingai. Dienoraščio fragmentus autorius atrinko, iškarpė kaip filmo juostą, palikdamas tai, kas galėtų intriguoti, kas sudomintų lietuvių skaitytoją.
Dvejopa autoriaus intencija – realybės referencija (dienoraščio dokumentavimas) ir vėlesnis dienoraščio aranžavimas (jo pavertimas „romanu“) – primena J. Meko filmams būdingą dokumentuojamos realybės pakylėjimą į savotišką mitologinį lygmenį, kuriame konkretybė tampa prielaida universalijoms.
Imelda Vedrickaitė, Metai, 2001. nr. 7

Bibliografija:

Trys broliai ir kitos pasakos. Wiesbaden: Giedra, 1946.
Iš pasakų krašto: [rinktinės įvairių tautų pasakos]. Wiesbaden: Giedra, 1947.
Knyga apie karalius ir žmones: [novelės]. Tübingen: Patria, 1947.
Semeniškių idilės: [reminiscencijos]. Kassel: Žvilgsniai, 1948.
Gėlių kalbėjimas: [eilėraščiai]. Chicago: Santara, 1961.
Pavieniai žodžiai. Chicago: Algimanto Mackaus knygų leidimo fondas, 1967.
Poezija. Vilnius: Vaga, 1971.
Reminiscensijos: [eilėraščiai]. New York: Fluxus, 1972.
Movie journal: the rise of thr new American cinema. New York: Collier Books, 1972.
Dienoraščiai, 1970–1982. New York: Žvilgsniai, 1985.
Three friends: John Lennon, Yoko Ono, George Maciunas. Tokyo: Shobun-Sha Publisher, 1989.
I had nowhere to go. New York: Black Thistle Press, 1991.
Knyga apie karalius ir žmones: [novelės]. Kaunas: Humanitas, 1994.
Laiškai iš Niekur
. Vilnius: Baltos lankos, 1997.
Dienų raštai: [eilėraščiai]. Vilnius: Baltos lankos, 1998.
Trys draugai: [eilėraščiai]. Vilnius: Baltos lankos, 1998.
Žmogus be vietos: nervuoti dienoraščiai. Vilnius: Baltos lankos, 2000.
Just like a shadow. Göttingen: Steidl Publishers, 2000.
Poezija. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2002.
Conversations, letters, notes, misc. pieces etc. Vilnius: Lithuanian Art Museum, 2005.
Modernioji lietuvių egzilio proza / Algirdas Landsbergis, Jonas Mekas, Adolfas Mekas, Leonas Lėtas: [proza]. Vilnius: Versus Aureus, 2006.
Mano naktys. Vilnius: Baltos lankos, 2007.
Žodžiai ir raidės: [eilėraščiai]. Vilnius: Baltos lankos, 2007.
Žmogus prie lyjančio lango: [proza]. Vilnius: Baltos lankos, 2010.

Angliškai
There is no Ithaca: Idylls of Semeniskiai & reminiscences / J. Mekas; forew. by C. Milosz; transl. from the Lithuanian by V. Bakaitis. New York : Black Thistle press, 1996.
Idylls of Semeniskiai / Jonas Mekas; the authorized translation from the Lithuanian by Adolfas Mekas. Annandale, N.Y. : Hallelujah Editions, 2007.
My night life / Jonas Mekas. Vilnius: Baltos lankos, 2007.

Itališkai
La mia vita notturna / Jonas Mekas; traduzione dall’inglese di Anita Trivelli; illustrazioni Eugenijus Varkulevičius. Vilnius: Baltos lankos edizioni, 2007.

Lenkiškai
Nie miałem dokąd iść / Jonas Mekas ; z języka angielskiego przełożył Marcin Wawrzyńczak. Sejny: Pogranicze, 2007. 

Prancūziškai
Jonas Mekas présente Fluxfriends: George Maciunas, Yoko Ono, John Lennon. Paris: Éditions du Centre Pompidou, 2002.
Lettres de Nulle Part = Letters from Nowhere / Jonas Mekas; traduit du Lituanien en Français par Marielle Vitureau. Paris: Paris Expérimental, 2003.
Ma vie nocturne / Jonas Mekas; traduction: Marc Ulrich; illustrations: Auguste Varkalis. Vilnius: Les éditions Baltos Lankos, 2007.