Lietuvos kultūros gidas, Rašytojai

Petras Cvirka

Petras Cvirka (gimė 1909 m. kovo 25 d. Klangiuose, Jurbarko r. – mirė 1947 m. gegužės 5 d. Vilniuje) – prozininkas, poetas, laikomas socialistinio realizmo pradininku Lietuvoje. 1926 m. baigė Vilkijos progimnaziją, 1926–1930 m. mokėsi Kauno Meno mokykloje. Pirmuosius eilėraščius skelbė periodinėje spaudoje nuo 1924 m. Aktyvus kairiosios orientacijos žurn. Trečias frontas bendradarbis, trečiafrontininkų sambūrio dalyvis. 1931–1932 m. rašytojas gyveno Paryžiuje, kur studijavo literatūrą ir meną. 1934 m. jis buvo priimtas į Lietuvių rašytojų draugiją, 1936 m. prisidėjo prie žurnalo Literatūra leidimo. Nuo 1936 m. keliavo po Vakarų Europą, vėliau po Tarybų Sąjungą, bendravo su įvairių šalių rašytojais. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, įstojo į Komunistų partiją, buvo marionetinio Liaudies seimo deputatu, energingai talkino sovietizuojant kraštą. Kaip šio seimo įgaliotosios komisijos narys vyko į Maskvą įforminti SSRS įvykdytą Lietuvos aneksiją. LTSR Rašytojų sąjungos narys nuo 1940 m. 1940–1941 m. vadovavo jos organizaciniam komitetui. Didžiojo Tėvynės karo pradžioje gyveno Kirovo srityje, Saratove, Alma-Atoje, nuo 1942 m. Maskvoje. 1944 m. grįžo į Lietuvą. 1945-1947 m. LTSR Rašytojų sąjungos valdybos pirmininkas; kurį laiką redagavo žurnalą Pergalė.
1928 išleido pirmąjį eilėraščių rinkinį Pirmosios mišios, kurį už socialistinius šūkius konfiskavo cenzūra. Pirmasis apsakymų rinkinys Saulėlydis Nykos valsčiuje išėjo 1930 m. Daug rašė vaikams.

Kritika:

Cvirka ištobulino klasikines realizmo formas lietuvių literatūroje, kūrinio poetikai suteikė sinkretišką, natūralia skirtingų pasakojimo būdų derme pagrįstą stilistinę raišką, nužiedė talpią glaustos epinės novelės struktūrą, įvaldė avangardinius XX a. pirmosios pusės prozos vaizdo kūrimo technikos pasiekimus. Socialinę kaimo vaizdavimo tradiciją papildė varguomenės žmogiškojo orumo ir pilietinės sąmonės formavimosi vaizdais, tačiau vadovaudamasis marksistiniu kūrybos tikslų supratimu estetinius siekius derino su politikos reikalavimais. Tai lėmė komunistinio tendencingumo apraiškas, prasilenkimus su gyvenimo tiesa.
Rimantas Skeivys, Lietuvių literatūros enciklopedija, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001.

Bibliografija:

Pirmosios mišios: [eilėraščiai]. Kaunas, 1928.
Saulėlydis Nykos valsčiuje: [apsakymai]. Kaunas: Spaudos fondas, 1930.
Adolfas Hitleris: [apybraiža]. Kaunas, 1933.
Frank Kruk: [romanas]. Kaunas: Sakalas, 1934.
Lapė karalienė ir kiškelių krikštynos. Kaunas: Spaudos fondas, 1934.
Rainiukai ir kitos apysakaitės. Kaunas, 1934.
Žemė maitintoja: [romanas]. Kaunas: Sakalas, 1935.
Cukriniai avinėliai: [apsakymai vaikams]. Kaunas, 1935.
Meisteris ir sūnūs: [romanas]. Kaunas: Sakalas, 1936.
Napalys bailys. Kaunas, 1936.
Kasdienės istorijos: [novelės]. Kaunas: Sakalas, 1938.
Kupriukas muzikantas: [liaudies pasaka]. Kaunas, 1938.
Buvo senelis ir senutė: [liaudies pasakų motyvais]. Kaunas, 1939.
Strakalas ir Makalas: liaudies pasakų motyvais. Kaunas, 1941.
Bausmės ranka: [apysakos]. Maskva: Karinė leidykla, 1942.
Sidabrinė kulka: [pasakos]. Maskva: LTSR valst. l-kla, 1943.
Raštai. 7 t. Vilnius: Vaga, 1983–1986.