Lki Search
Facebook Twitter Instagram Youtube
Search
Facebook Twitter Instagram Youtube
Visos naujienos

Stokholme – Valdovų rūmų paroda

Untitled
Stokholmo Armijos muziejuje vasario 4 d. atidaroma Lietuvos ambasados Švedijoje iniciatyva surengta paroda “Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės Valdovų rūmai ir jų rekonstrukcija”.
Šiandien vyksiančiame seminare, siekiant pristatyti platesnį Valdovų rūmų atkūrimo kontekstą, bus plačiau kalbama apie muziejų, jo rinkinius, istorinius kultūrinius Lietuvos ir Švedijos ryšius, Armijos muziejaus kolekcijoje esančius Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės artefaktus. Pristatymuose dalyvaus Valdovų rūmų atstovai Povilas Blaževičius ir Eimantas Gudas, Stokholmo Södertörno universiteto asocijuotas profesorius Andrejus Kotlarčukas, Armijos muziejaus rinkinių bendradarbiai Peras Sandinas ir Karin Tetteris.
Valdovų rūmų muziejaus atstovai šiomis dienomis taip lankysis Upsaloje, veikiančiuose Švedijos karališkuosiuose muziejuose – pilyse – Gripsholme ir Skoklosteryje, Vazų muziejuje ir Švedijos istorijos muziejuje, kur susitiks su muziejų vadovais ir bendradarbiais. Susitikimų metu planuojama užmegzti platesnius bendradarbiavimo ryšius, susitarti dėl konkrečių projektų, galimybės keistis kolekcijų rinkiniais bei specialistais. Bendradarbiavimo tikslais Lietuvoje dar šiais metais ketina apsilankyti Švedijos Gripsholmo muziejaus delegacija.
Valdovų rūmus reprezentuojančią parodą, kuri Armijos muziejuje veiks iki kovo 9 d., sudaro 17 informacinių stendų. Juose pateikiama trumpa Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų istorinės raidos apžvalga nuo seniausių laikų iki atkūrimo. Didžiausias dėmesys skiriamas XIV–XV a. gotikinei piliai, stovėjusiai vėlesnių Rūmų vietoje didžiųjų kunigaikščių Gedimino, Algirdo, Jogailos, Vytauto, Kazimiero ir Aleksandro Jogailaičių valdymo laikais, bei Renesanso ir ankstyvojo Baroko rūmams, kuriuos XVI–XVII a. pirmoje pusėje statė ir plėtė Žygimantas Senasis, Bona Sforca, Žygimantas Augustas, Vazų dinastijos valdovai.
Valdovų rūmų istorija pateikiama platesniame senosios Lietuvos valstybės, kultūros ir meno raidos kontekste, apibūdinamas kiekvieno valdovo konkretus indėlis į rezidencijos plėtrą. Paroda taip pat atspindi ir Rūmų nuniokojimo, sunaikinimo bei atkūrimo procesus nuo XVII a. vidurio iki XXI a. pradžios. Pateikiama informacija apie Rūmų teritorijos archeologinius tyrinėjimus, sistemingai pradėtus 1987 m., Rūmų atkūrimo idėją ir jos realizavimą, atkurtos istorinės rezidencijos daugiafunkcinį panaudojimą, šio projekto rėmimo būdus ir apimtis. Tekstiniai parodos komentarai papildomi originalia autentiška rūmų išvaizdos, valdovų portretų ikonografija, vertingiausių archeologinių radinių bei Valdovų rūmų interjerams įsigytų ir dovanotų vertybių nuotraukomis.
Seminaras, paroda ir susitikimai rengiami bendromis Lietuvos ambasados Švedijoje, Valdovų rūmų, Armijos muziejaus Stokholme, Lietuvos kultūros instituto pastangomis.