Lki Search
Facebook Twitter Instagram Youtube
Search
Facebook Twitter Instagram Youtube
VISOS MENO ŠAKOS

 

Vystosi: Lietuvos šiuolaikinis šokis

Šiuolaikinis šokio scena Lietuvoje – vis dar labai jauna, tačiau sparčiai vystosi ir nuolat kinta. Nepaisant finansinių sunkumų ir minimaliai išvystytos infrastruktūros, šalyje bene kasmet daugėja nepriklausomų choreografų ir šokio trupių. 

Šiuolaikinio šokio ištakos Lietuvoje remiasi išraiškos šokio [expressive dance] pradininkės Danutės Nasvytytės darbais ir jos įkurta ritminės gimnastikos studija, veikusia tarpukario Kaune. Sovietinės okupacijos periodu – penkis dešimtmečius – šalyje buvo slopinamos bet kokios modernaus meno apraiškos, o šokio srityje toleruotos tik dvi šio meno formos: klasikinis baletas ir standartizuoti folkloriniai šokiai. Taigi Danutės Nasvytytės mokinės Kiros Katerinos Daujotaitės dėka Kaune 1969 m. įkurta studija „Sonata“, tęsusi iš Vokietijos atkeliavusio išraiškos šokio, kurį būtų galima laikyti pirmapradėmis šiuolaikinio šokio apraiškomis, tradicijas, galėjo egzistuoti tik neperžengdama mėgėjiškumo barjero. Sovietmečiu vieninteliu profesionalumo kriterijumi buvo tapęs aukštosios mokyklos diplomas. Išraiškos, modernaus ar kitos šiuolaikinio šokio šakos SSRS, kur šiuolaikinis šokis, galima sakyti net nebuvo laikomas menu, nebuvo dėstomos. Tad ir „profesionalumui“ kelio nebuvo.

Taigi pirmieji šiuolaikinio šokio choreografai, dabar jau priklausantys vyriausiajai kartai, formaliai atėjo iš mėgėjų lauko. Startine šiuolaikinės nepriklausomos lietuvių choreografijos platforma tapo 1996 m. Lietuvos šokio informacijos centro (LŠIC, įkurtas 1995) vadovo Audronio Imbraso iniciatyva surengtas „Naujojo šokio projektas“, kuriame buvo pristatytas tuzinas lietuvių choreografų darbų. Šis projektas tapo pagrindu tolimesnei šiuolaikinės lietuvių choreografijos plėtrai.

Šokio pagrindus „Sonatos“ studijoje Kaune įgijusi ir choreografijos pedagogikos studijas Klaipėdoje baigusi Aira Naginevičiūtė tapo pirmąja šiuolaikinio šokio kūrėja pelniusia Kultūros ministerijos premiją. Ji kuria didelės apimties, sudėtingus šokio spektaklius ir pasak šokio kritikės Vitos Mozūraitės, yra labiausiai priartėjusi prie šokio teatro. 1998 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje buvo surinktas pirmasis aktorių-šokėjų kursas, kuriam A. Naginevičiūtė buvo pakviesta dėstyti improvizaciją ir šiuolaikinio šokio techniką. Nuo 2003 m. ji vadovauja šokio specialybės studentų kursams, dėsto improvizaciją ir kompoziciją.

Iš gatvės šokiui priskiriamos breiko šokio srities į šiuolaikinį šokį atėjęs šokėjas, choreografas ir pedagogas Vytis Jankauskas siekia likti ištikimas grynajam šokiui. 1997 m. buvo įkurtas Vyčio Jankausko šokio teatras, greta kurio veikia ir profesionali šiuolaikinio šokio studija. Vyčio Jankausko teatras neapsiriboja vien menine-kūrybine veikla: bendradarbiaudamas su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis, inicijuoja ir vykdo įvairius edukacinius projektus Lietuvoje ir užsienyje.

Choreografė ir pedagogė Birutė Banevičiūtė pirmoji įgijo socialinių mokslų (edukologijos) daktaro laipsnį, apsigynusi disertaciją šokio tema: „Šokio gebėjimų ugdymas ankstyvojoje paauglystėje“. Tad nenuostabu jog pastarasis jos kūrybos periodas skirtas vaikams ir jaunimui. 2007 m. jos įkurtas šokio teatras „Dansema“ plėtoja profesionalaus šiuolaikinio šokio, skirto jaunajai publikai, kultūrą: rengia vienintelį Lietuvoje tarptautinį šiuolaikinio šokio festivalį vaikams ir jaunimui „Dansema“, prodiusuoja profesionalaus šiuolaikinio šokio spektaklius vaikams, rūpinasi jų sklaida Lietuvoje bei užsienyje, organizuoja seminarus šokėjams, choreografams ir šokio mokytojams.

Nors kritinė šiuolaikinio šokio masė koncentruojasi sostinėje, stipriausia šiuolaikinio šokio trupė veikia antrajame pagal dydį Lietuvos mieste – Kaune. Šiuo metu vienintelis municipalinis Kauno šokio teatras „Aura“ buvo įkurtas dar 1979 metais. Jo įkūrėja choreografė Birutė Letukaitė – „Sonatos“ studijos auklėtinė – tęsia ir plėtoja šiuolaikinio šokio tradicijas šiame mieste. Nuo 1989 m. šokio teatras „Aura“ rengia tarptautinį šokio festivalį „Aura“, o greta teatro veikiančioje studijoje buvo išauklėti vieni geriausių lietuvių šokėjų. Be to, teatras nuolat bendradarbiauja su kviestiniais užsienio choreografais taip kurdamas tvirtą ir įvairų repertuarą, įvertintą daugiau nei penkiomis dešimtimis miesto, šalies ir tarptautinių apdovanojimų.

2005–2006 m. į Lietuvą grįžo pirmoji užsienyje studijas baigusių choreografų karta: Zalcburgo eksperimentinę šokio akademiją (SEAD) Austrijoje baigusi Loreta Juodkaitė, choreografijos bakalauro studijas Roterdamo šokio akademijoje Nyderlanduose baigusi Agnija Šeiko ir Šiaurės Karolinos universiteto Menų konservatorijoje bei Hollins universiteto ir Amerikos šokio festivalio (American Dance Festival) magistro programą baigusi Lina Puodžiukaitė. Šiuo metu ypatinga plastine raiška apdovanota L. Juodkaitė yra daugiausiai užsienyje gastroliuojanti nepriklausoma choreografė ir atlikėja. L. Juodkaitės spektakliams būdingas sąryšis su ritualu, o choreografiniam piešiniui – nuolat kintantys, tačiau skulptūriški pavidalai. A. Šeiko kūrybai būdingas interdiscipliniškumas: bendradarbiaudama su skulptoriais, video menininkais ir kompozitoriais ji praplečia spektaklio erdvės sampratą ir choreografiją papildo unikaliu judesio ir objektų sąlyčiu, taip kurdama savitą estetiką. Jos vadovaujama klaipėdiečių Menininkų grupė „Žuvies akis“ bei Tarptautinis šiuolaikinių menų festivalis „PlArtFORMA“, didžiąją programos dalį skiriantis šokiui, prisidėjo prie šokio lauko decentralizacijos. Kartu su A. Šeiko „Žuvies akyje“ kuria keletas jaunų choreografų, nuo 2009 m. veikia šokio studija. Lina Puodžiukaitė į Lietuvą parsivežė amerikiečių modernaus šokio tradicijas. Grįžusi ji kurį laiką kūrė Kauno šokio teatre „Aura“, o nuo 2011 m. ėmė vadovauti Vilniuje įsikūrusios Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos baleto skyriui.

Greta nepriklausomų trupių ir projektų, reiktų paminėti ir komerciškai sėkmingiausius Anželikos Cholinos ir Gyčio Ivanausko teatrus. Šie du šokio teatrai išlaikė bene tampriausią ryšį su teatru, o A. Cholinos atveju – ir baleto tradicijomis. Abi trupės sutraukia pilnas žiūrovų sales, tačiau sulaukia itin neigiamų kritikų vertinimų.

Didžiulės įtakos šiuolaikinio šokio atsiradimui ir plėtrai turėjo Lietuvos šokio informacijos centro veikla. Be įprastai tokio tipo organizacijų vykdomos informacijos apie šokį kaupimo ir sklaidos (šokio biblioteka ir videoteka Menų spaustuvės Infotekoje, elektroninė duomenų bazė, informaciniai leidiniai) ši organizacija nuo 2000 m. rengia Vasaros šokio mokyklą profesionalams ir pradedantiesiems, o nuo 1997 m. – didžiausią šalyje Tarptautinį šiuolaikinio šokio festivalį „Naujasis Baltijos šokis“. Kasmet rengiamas festivalis į Lietuvą pritraukė tokias šokio žvaigždes kaip „La La La Human Steps“ (Kanada), „Cullbergballet“ (Švedija), „Carte Blanche“ (Norway),„Aterballetto“ (Italija), „Kibbutz Contemporary Dance Company“ (Izraelis), „Random Dance Company“ (Jungtinė Karalystė), „Ariadone/Carlotta Ikeda“, „Ballet de Lorraine“ (Prancūzija) ir daugelį kitų; LŠIC iniciatyva šalies publika galėjo susipažinti ir su Pinos Bausch (Vokietija) kūryba. Be to, atskira festivalio dalis kasmet skiriama lietuvių šiuolaikinio šokio kūrėjams, pristatant naujausius ir geriausius jų darbus.

Taigi, šiuo metu šiuolaikinio šokio centrai yra pasiskirstę tarp Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos. Visuose trijuose miestuose veikia po vieną profesionalią šiuolaikinio šokio studiją, universitetuose rengiami šokėjai ir choreografai, kiekvienas iš miestų turi bent po vieną tarptautinį festivalį (Vilniuje vyksta du), pristatantį šiuolaikinio šokio spektaklius. Iš viso Lietuvoje veikia aštuonios nepriklausomos ir viena municipalinė šokio trupės, spektaklius kuria keliolika jaunų nepriklausomų choreografų. Nepaisant spartaus šokio srities vystymosi ir profesionalėjimo, nacionalinius choreografijos bruožus apibrėžti būtų dar kiek ankstoka – ši sritis gyvuoja mažiau nei du dešimtmečius. Šokio mokykla šalyje vis dar formuojasi absorbuodama vis naujas įtakas. Tačiau, nepaisant konkurencijos su gilias tradicijas turinčiu dramos teatrui, tarptautinių festivalių, šokio studijų ir trupių veiklos dėka šiuolaikinio šokio kūrėjai išsiugdė pastovią ir reiklią publiką.

Parengė: Goda Dapšytė

Renginiai

  • Tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis "Aura"
  • Tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis "Naujasis Baltijos Šokis"
  • Tarptautinis šiuolaikinio šokio vaikams ir jaunimui festivalis "Dansema"