Lki Search
Facebook Twitter Instagram Youtube
Search
Facebook Twitter Instagram Youtube
Visos naujienos

Litwa ir Litvanija: lietuvių literatūra Krokuvoje ir Zagrebe

Lietuvos stendas Krokuvos knygu mugeje. Adrzej Banas nuotrauka

Andrzej Banas nuotrauka

Savaitgalį baigėsi 19-oji Krokuvos knygų mugė, kurioje Lietuva prisistatė garbės viešnios teisėmis, o lietuvių rašytojai savo kūryba ir mintimis dalijosi Konrado literatūros festivalyje. Tuo tarpu Zagrebe, Kroatijoje vyko tarptautinis literatūros festivalis, kuriame šiemet ypatingas dėmesys buvo skiriamas Baltijos šalims.

Lietuvių ir lenkų santykiai: literatūroje ir stende

Krokuvos knygų mugės ir Konrado literatūros festivalio rėmuose vyko ne tik tradiciniai susitikimai su rašytojais nacionaliniame stende, koordinuotame Lietuvos kultūros instituto: mugės ir festivalio lankytojai buvo kviečiami susipažinti su lietuvių literatūra išsamiau, aptarti jų kontekstus, artimus ir Lenkijai, vyko diskusijos Holokausto, Česlovo Milošo, Rytų šalių situacijas liečiančiomis temomis. Lietuvių autoriai Kristina Sabaliauskaitė, Herkus Kunčius ir Tomas Venclova Krokuvoje aptarė ir Vilniaus tapatybę, atskleidė savo mylimiausias miesto kerteles, ne tik diskutavo, bet ir įnirtingai ginčijosi, kalbai pasisukus politinių aspektų link. Konrado festivalio susitikime su skaitytojais lietuvių rašytojas Alvydas Šlepikas klausytojų dėmesį nuo pirmos akimirkos prikaustė pasakodamas apie romano, ką tik pasirodžiusio lenkų kalba „Mano vardas – Marytė“ atskleidžiamą primirštą Rytprūsių „vilko vaikų“ likimą, apie knygos atsiradimo aplinkybes ir procesus, lydėjusius tyrinėjamą objektą.

Lietuvos stende taip pat netrūko diskusijų apie Vilniaus tapatybę ir lietuvių-lenkų santykius, prasidėjusių jau pirmosiomis mugės akimirkomis. „Tai tik darsyk patvirtina, koks svarbus yra nuolatinis dialogas, taip pat ir su artimiausiais kaimynais, – pasakoja Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė, – ir jis kaip niekad svarbus šiandien. Tik grįžę į Lietuvą gavome laiškų nuo nepažįstamų mugės lankytojų, giriančių Lietuvos stendą, jo dizainą, šiltai atsiliepiančių apie malonų stende dirbusį kolektyvą, apie Lietuvos autorių knygas ir knygas apie Lietuvą. Viename iš laiškų rašoma, kad ši maloni pažintis tai – vienas iš „puikių būdų atkurti gerus Lietuvos ir Lenkijos ryšius“. Todėl projektas „Litwa w Krakowie“, kurio rėmuose Lietuva prisistatė knygų mugėje ir literatūros festivalyje, įgauna vis didesnę reikšmę“.

Dialogui atviriausi buvo mažieji lenkų skaitytojai, kuriems lietuvių autoriai ir iliustruotojai Sigutė Chlebinskaitės, Ieva Babilaitė ir Kęstutis Kasparavičius knygų mugėje surengė penkias kūrybines dirbtuves. K.Kasparavičius pristatė savo lenkų kalba pasirodžiusią knygą vaikams „Mažoji žiema“, o po to – mažus ir didelius, lietuvius, lenkus ir net kinus pakvietė piešti Baltojo dramblio, rašyti savo svajones ant raudonų obuolių ir krauti juos į dramblio ant nugaros nešamą krepšį bei laukti jų išsipildant.

Zagrebe – žvilgsnis į lietuvių literatūrą

Tuo tarpu Kroatijos sostinėje vyko kultūrų sklaidos asociacijos Kulturtreger rengiamas festivalis „Žvilgsnis į mažąsias literatūras“, žinomas dėl savo unikalumo ir naujo požiūrio į literatūrą bei jos pristatymo formas. Festivalis, siekiantis pristatyti mažųjų šalių literatūrą Kroatijos leidėjams ir skaitytojams, šiemet atsigręžė į Baltijos šalių autorius.

Birželio mėnesį festivalio organizatorė Miljenka Buljevic buvo atvykusi į Vilnių ir pakvietė Lietuvą, kartu su Latvija ir Estija, tapti 2015-ųjų festivalio viešniomis. „Festivalio metu literatūra pristatoma dvejopai, – pasakoja projekto vadovė Kotryna Pranckūnaitė, – yra išleidžiama antologija, vyksta festivalis, kurio metu savo kūrybą pristato kiekvienos dalyvaujančios šalies rašytojai. Literatūros pristatymas vyksta kartu su vizualiais elementais, video projekcijomis, autorių diskusijomis, skaitymais“.

Visi festivalio renginiai vyko Kroatijos sostinės Zagrebo literatūros klube „Booksa“. Išleista šalies literatūrą pristatanti antologija išdalinta Kroatijos leidėjams, skatinant juos leisti verstinę literatūrą, tekstų ištraukos atspausdintos didžiausiuose šalies dienraščiuose bei publikuotos populiariame Kroatijos literatūriniame tinklapyje booksa.hr, kurį per mėnesį aplanko apie 35 000 vartotojų.

Lietuvai atstovauti į Zagrebą išskrido rašytojai Undinė Radzevičiūtė, Tomas Staniulis, Indrė Valantinaitė ir Gintaras Grajauskas, kurie buvo pakviesti dalyvauti lietuvių literatūros skaitymuose, o festivalyje buvo pristatyta lietuvių literatūros ekspertės ir vertėjos Mirjanos Bračko sudaryta 10-ties lietuvių autorių kūrybos antologija kroatų kalba. Anot ką tik į Lietuvą grįžusios, savo poeziją Zagrebe pristačiusios lietuvių poetės Indrės Valantinaitės, „Booksa“ – labai jauki, kamerinė erdvė, kurioje skamba gera muzika, vaišinamasi skania arbata. Čia nuolat lankosi pastovus vietinių jaunuolių ratas. Klausytojai labai atidūs, gal net kiek nedrąsūs, kai kurie negausius klausimus būdavo pasirašę ant lapelio. Pabendravome ir su vietiniais rašytojais, literatūrinių leidinių redaktoriais, kurie žadėjo netrukus skirti vietos mūsų kūrybai savo žurnaluose“.