Lki Search
Facebook Twitter Instagram Youtube
Search
Facebook Twitter Instagram Youtube
Visos naujienos

Lietuva gabena į Leipcigą kultūrinį „Trojos arklį“

JU4_1382_1024x683

Likus kiek daugiau nei mėnesiui iki tarptautinės Leipcigo knygų mugės, pagrindiniai jos akcentai vasario 21-ąją atskleisti Leipcigo kongresų salėje vykusioje spaudos konferencijoje. Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė ir poetas, eseistas Eugenijus Ališanka pristatė ypatingosios viešnios teisėmis šių metų mugėje dalyvaujančios Lietuvos literatūrinę ir kultūrinę programą.

„Kas sieja iš pirmo žvilgsnio tokius skirtingus miestus kaip Leipcigas ir Troja? Pirmiausia literatūra, kuri pajėgi įžvelgti ryšius net ten, kur jų nėra. Antra – lietuviai rengia Leipcigui siurprizą, „Leipcigo arklį“, su kuriuo į miestą ketina prasiveržti būrys gerai ginkluotų rašytojų. Tik ginkluoti jie ne ietimis ar kardais, bet knygomis. Kaip Troja graikams, Leipcigas svarbus lietuviams rašytojams, ne vienerius metus jie bandė, kartais ir sėkmingai, patekti į knygų mugę pavieniui, dabar metamas visas desantas. Džiaugiuosi būdamas vienu iš būrio, o kartu tikiuosi, kad mugėje kiekvienas rašytojas bus girdimas atskirai. Esu tikras, kad būtent Leipcigo mugėje tai yra įmanoma. Nes šiame mieste įmanoma net literatūra“, – svarstė E. Ališanka.

Lietuvos prisistatymą Leipcige organizuojančio Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė pastebėjo, kad tarptautinė sklaida visada yra iššūkis literatūrai iš vadinamųjų mažų kalbų šalių. „Tokie projektai kaip ypatingasis šalies prisistatymas Leipcigo knygų mugėje padeda sudominti užsienio šalių leidėjus Lietuvos literatūra. Vokietijos knygų rinka yra ypatingai svarbi mūsų rašytojams, nes ji yra tarsi katalizatorius tolimesnei tarptautinei sklaidai. Džiaugiamės, kad šiemet Lietuvos literatūra yra tikrai matoma Leipcige, Lietuvos vardas skamba garsiai”, – teigė A. Žilinskienė.

„Pristatydami šalių-viešnių programas, mes sąmoningai stengiamės iškelti į pirmą planą mažiau žinomus literatūrinius peizažus“, – kalbėjo Leipcigo knygų mugės direktorius Oliveris Zille. „Norime atkreipti knygų leidėjų ir skaitytojų dėmesį į Europos realijų ir perspektyvų įvairovę“.

Apie 100 lietuviškosios programos dalyvių pristatys daugiau nei 60 renginių knygų mugės teritorijoje ir Leipcigo mieste. Pagrindinės Lietuvos kultūros, istorijos ir politikos temos skambės 26 naujų vokiečių kalba išleistų lietuvių autorių knygų pristatymuose bei diskusijose.

Spaudos konferencijoje buvo pristatyta ir Lietuvos kultūrinė programa Leipcige, kuri prasideda  netrukus, likus keturioms savaitėms iki knygų mugės maratono kovo 23-26 dienomis. Iki balandžio 6 d. Leipcige Lietuvos menininkai kvies į parodas, filmų peržiūras, koncertus.

Kultūrinę programą vasario 23 d. pradės kompozitorius, garso menininkas Arturas Bumšteinas, kuris Leipcigo „Lindenfels Schaubühne“ pristatys koncertą vargonų įrašams, video, kalbėtojui ir atlikėjai „Vargonų safario kronikos“ (kūrinį iniciavo Lietuvos kultūros institutas).

Įdomi ir kūrinio atsiradimo istorija. 2016-tų metų rudenį A. Bumšteinas kartu su vargonininke Gaile Griciūte ir garso režisieriumi Paulu Paulunu keliavo po Vokietijos Saksonijos regioną.

Jie lankė palei Vokietijos-Čekijos sieną esančių miestelių bažnyčias ir įrašinėjo jų vargonus. Komanda apvažiavo 10 miestelių, kai kuriuose jų apsistodavo kelioms dienoms, taip geriau pažindami vietinius gyventojus, jų istoriją ir nūdieną.

Vasario 25 d. buvusiame Leipcigo audimo fabrike esančiame kultūros centre „Spinnerai“ atidaroma paroda „Oxymora“.

Parodos kuratoriai John Colton (Berlynas) ir Virginija Vitkienė (Kaunas) primena, kad oksimoronas – tai iš dviejų prieštaringos prasmės terminų sudaryta kalbos figūra. Šiuolaikiniame mene oksimoronai gali būti konstruojami per paradoksalų medžiagos ir formos derinimą, neretai turinys yra kuriamas per kelių prasminių linijų priešpriešų įtampas. Parodoje „Oxymora“ šiuo paradokso principu susijungs skirtingų istorinių perspektyvų, laikmečių, kartų ir išraiškos menininkų kūriniai. Meno kūriniai parodoje bus derinami su oksimoroninėmis sentencijomis. Parodos žiūrovai taip pat bus kviečiami dalyvauti paradoksalaus naratyvo kūrime.

John Colton sudarytoje kolekcijoje – Vokietijos poetų ir dailininkų grupės „Berliner Malerpoeten“ (įsikūrusios 1972 m.) kūriniai. Menininkų grupę inicijavo lietuvių kilmės Vokietijos poetė ir dailininkė Aldona Gustas, kuri sugebėjo suburti tokius garsius kūrėjus kaip Nobelio premijos laureatas Günteris Grassas, Günteris Bruno Fuchsas, Rogeris Loewigas ir kt.

Virginija Vitkienė žiūrovus kviečia susipažinti su šiuolaikiniu Lietuvos menu. Parodos kūriniai iškalbingi ne tik forma, bet ir medžiagiškumu. Dauguma kolekcijos kūrinių įgyvendinti tapiserijos, siuvinėjimo ir kitomis tekstilės technikomis, derinant jas su skaitmenine spauda, žakardiniu audimu, video animacija. Parodoje pristatomi šiuo metu kuriančių lietuvių menininkių – Nacionalinės premijos laureatės Laimos Oržekauskienės, Monikos Žaltauskaitės Grašienės, Bronės Gideikaitės, Linos Jonikės, Ingos Likšaitės ir Almyros Weigel kūriniai.

Parodos iniciatoriai ir įgyvendintojai – Lietuvos kultūros institutas bei Goethes institutas Vilniuje.