Lki Search
Facebook Twitter Instagram Youtube
Search
Facebook Twitter Instagram Youtube
Visos naujienos

Istorijos ir atminties refleksija šiuolaikinėje Lietuvos kultūroje aptarta konferencijoje Maskvoje

Gruodžio 3 d. tarptautinės istorinės-švietėjiškos teisių gynimo ir labdaros organizacijos „Tarptautinis memorialas“ būstinėje Maskvoje vyko Memorialo, LR Ambasados ir Lietuvos kultūros instituto organizuota konferencija „Lietuvos atkūrimo šimtmetis: istorija ir atmintis šiuolaikinėje lietuvių kultūroje“, kurioje buvo analizuojami XX amžiaus istorinės patirties ženklai literatūroje, vizualiniuose menuose bei miestiškos kasdienybės gyvenime. Konferencija buvo skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui ir užbaigė seriją renginių, skirtų šios datos paminėjimui Rusijoje.

Konferencijos metu buvo perskaityti penki pranešimai, analizuojantys skirtingus istorinės atminties refleksijos  aspektus. VU docento, LLTI vyresniojo mokslo darbuotojo Mindaugo Kvietkausko pranešimas „Kaip keitėsi Lietuvos holokausto atmintis šiuolaikinės literatūros tekstuose“ rėmėsi Sigito Parulskio, Sauliaus Šaltenio ir Daivos Čepauskaitės tekstų analize, leidusia konstatuoti, kad lietuvių literatūros pastangos reflektuoti šią temą dar vis susiduria su kliūtimis, trukdančiomis integruoti į savo nacionalinį pasakojimą kitus tautinius naratyvus.

Pratęsdamas tą pačią temą, Memorialo atstovas Aleksandras Danielis perskaitė pranešimą „Diskusija apie holokaustą 8-ojo dešimtmečio lietuviškoje savilaidoje“, kuriame priminė publikai Tomo Venclovos 1976 m. pasisakymą „Lietuviai ir žydai“ bei reakciją į jį savilaidos spaudoje. LKI projektų kuratorė Rūta Mėlinskaitė-Mėlynė pranešime „Istorinė pokario Lietuvos atmintis vaikų akimis“ atkreipė dėmesį į naujus Lietuvos literatūros būdus pasiekti tautos trauminės patirties neturinčio jaunimo vaizduotę. VU TSPMI profesorė Natalija Arlauskaitė pranešime „XX amžiaus archyvavimas šiuolaikiniame kine ir fotografijoje“ analizavo menininkų Kęstučio Grigaliūno, Aistės Kirvelytės, Valentyno Odnoviuno bei režisierių Giedrės Beinoriūtės, Deimanto Narkevičiaus ir seserų Samulionyčių darbus.

Pranešimų sesiją baigė  Miesto žaidimų ir tyrimų laboratorijos „Laimikis LT“ įkūrėjos, VGTU docentės Jekaterinos Lavrinec pranešimas „Miesto atmintis ir kūniškos praktikos: mikro-istorijų at(kūrimas)“, kuriame ji Vilniaus gyvenimo pagrindu analizavo miestiečių žaidybines mikropraktikas, skatinančias jų gyvenamų rajonų istorijos tyrimus, kuriančias bendruomenių ritualus bei naujas tradicijas.

Antroje konferencijos dalyje buvo rodomas režisierių Maxi Dejoie ir Virginijos Vareikytės dokumentinis filmas „Aš už tave pakalbėsiu“ (2015), kuriame kūrėjai kelia tikslą pasigilinti į aukos ir budelio, sovietmečio disidentų ir juos persekiojusių saugumo darbuotojų, santykius. Išsivysčiusi po filmo diskusija rodė temos aktualumą Rusijos visuomenei, leido formuluoti istorinio meninio tyrimo galimybių, liudijančio balso įgaliojimų, vizualaus pasakojimo problemas. Penkių valandų renginys vyko pilnoje salėje, stebindamas svečius iš Lietuvos Rusijos žmonių susidomėjimu naująja Lietuva, kurią jie nori pažinti ir suprasti.