Lki Search
Facebook Twitter Instagram Youtube
Search
Facebook Twitter Instagram Youtube

Muzikos kompozicijos studijas Norvegijos muzikos akademijoje baigęs Ignas Krunglevičius (g. 1979) dirba kaip kompozitorius ir vizualiojo meno kūrėjas. Jis kuria garso ir vaizdo instaliacijas, videomeną, objektus, tyrinėdamas galios struktūras, kurias formuoja naujosios technologijos, ir žmogaus psichikos veikimo mechanizmus. Jo kūriniai […]

Juozo Laivio (g. 1976) meninė praktika apima skulptūras, objektus, instaliacijas, performanso meną, žodinius tekstus, videomeną ir fotografijas. 2001 m. skulptūros studijas Vilniaus dailės akademijoje baigęs menininkas išsiskiria šmaikščia prieiga prie tokių šiuolaikiniame mene aktyviai svarstomų temų kaip autorystė, institucinė galia, […]

Žilvino Landzbergo (g. 1979) kūryboje medžiagos, spalvos ir šviesos svarba ir jų teikiamos nuorodos susipina į nedalomą konceptualų darinį. Ankstyvesnėje autoriaus kūryboje medžiagos traktuojamos kaip nuorodos į socialinius kontekstus, o iš jų pagaminti objektai-daiktai kuria socialinius portretus. Menininko sukurtos instaliacijos […]

Darius Mikšys (g. 1969) – idėjų menininkas, neretai pristatomas tiesiog kaip „konceptų dizaineris“. Tokiais sumanymais kaip parapsichologų mugės Vilniaus sporto rūmuose filmavimas, tuščio kvepalų buteliuko pardavinėjimas internetinėje parduotuvėje „eBay“ ar siūlymas Templehofo oro uostui Berlyne lėktuve „Qantas“ įsteigti grupės „ABBA“ […]

Skulptūros studijas baigęs Deimantas Narkevičius (g. 1964, gyvena ir dirba Vilniuje) – vienas ryškiausių filmų kūrėjų vizualiojo meno kontekste Lietuvoje ir tarptautiškai, paraleliai kuriantis garso ir skulptūrines instaliacijas bei fotografijas. Pagrindinė menininko tyrinėjama tema – modernizmo utopijos atmintis iš nūdienos […]

Labai prisidėjęs prie skulptūros sampratos kaitos Lietuvoje, menininkas Mindaugas Navakas (g. 1952) aktyviai kuria nuo 9 dešimtmečio pradžios. Monumentaliose M. Navako skulptūrose atpažįstama persidengiančių archaikos, klasikinės Vakarų civilizacijos, minimalizmo ir sovietinio modernizmo formų sampyna. Skulptūroms jis naudoja tokias įvairias brutalias […]

Adomas Danusevičius (g. 1984) Lietuvos tapybos kontekste išsiskyrė kūrybos stiliumi ir tuo, kaip traktavo vyriškumo temą jau pirmojoje savo personalinėje parodoje (2008). Tapytoją domina vyriškumas kaip socialinė ir kultūrinė struktūra. Siužetinės kompozicijos jo tapybos darbuose ir piešiniuose, tarsi kadrai iš […]

Described as a practician and visionary, Valdas Ozarinskas (1961) mixes the latest scientific ideas, technological advances, and a cosmic imagination to express his political stance in an undeclamatory way. The unique phenomenological experiences (the size, form and material quality of […]

Bendradarbiavimo praktika grįsta Artūro Railos (g. 1962) kūryba apima provokatyvias tautinio tapatumo, politinio prisitaikymo, nacionalizmo temas, įtraukia institucinės kritikos diskursus bei trina ribas tarp meno ir gyvenimo. Sumanytoms koncepcijoms įgyvendinti A. Raila pasitelkia meno erdvei neįprastas socialines grupes bei subkultūras […]

Gintautas Trimakas (g. 1958) – vienas žymiausių Lietuvos konceptualiosios fotografijos kūrėjų. Daugiau nei 20 metų jis kuria vaizdus analoginėmis priemonėmis, pasitelkdamas camera obscura ir kitas fotografinio vaizdo kūrimo technologijas. Menininkui vaizdo kūrimo pagrindas yra šviesa, tampanti priemone ir vaizdavimo objektu. […]

Antanas Gerlikas (g. 1978) kūryboje nagrinėja daugeliui neokoncenptualistų aktualią reprezentacijos temą, tačiau ją savitai subjektyvizuoja ir „sumedžiagina“. Jis išsikelia tikslą nevaizduoti nieko iš savo realios aplinkos – dėl to vienas pagrindinių įkvėpimo šaltinių jam yra sapnai, pasiūlantys kitaip nepatiriamų formų, […]

Nomeda ir Gediminas Urbonai (g. 1968 ir 1966) – menininkai ir edukatoriai, studijos „US: Urbonas Studio“ įkūrėjai. Ši studija – tai tarpdisciplininė tyrimų programa, skatinanti atsiimti viešąją kultūrą iš visa apimančio privatizavimo, stimuliuoti kultūrinę ir politinę vaizduotę kaip įrankį socialiniams […]

Arūno Gudaičio (g. 1973) kūriniai subtiliai komentuoja sociologinius, ideologinius, meninius reiškinius. Ankstyvuosiuose darbuose naudojęs (pseudo)dokumentikos ir performanso prieš kamerą strategijas, pastaraisiais metais daugiau naudoja piešinio, objekto, fotografijos ir videomedijas. Naują etapą A. Gudaičio kūryboje žyminčioje „Baltoje serijoje“ (2007–2008) – piešiniuose, […]

Andrius Zakarauskas (g. 1982) – jaunosios kartos konceptualiosios tapybos atstovas, nagrinėjantis pačią tapybos mediją, jos bei tapytojo padėtį šiuolaikinio meno kontekste. Vilniaus dailės akademijos Tapybos katedrą baigusio menininko ankstyvojoje kūryboje paveikslų motyvai dažniausiai būdavo atrinkti iš antrinės realybės, kultūrinių šaltinių […]

Dainius Liškevičius (g. 1970) – vienas iš vidurinės kartos atstovų, Lietuvos meno lauke konceptualizavusių skulptūrinio objekto ir instaliacijos sampratą. Pastaraisiais metais kuria kompleksiškus archyvinio tipo instaliacijų projektus. Pirmasis iš tokių projektų – 2012 m. pirmą kartą eksponuotas „Muziejus“. Šiame projekte […]

Roberto Narkaus (g. 1983) pasirinkta kūrybinės veiklos strategija – nuolatinis neapibrėžtumas. Jungdamas menines, mokslines, verslo ir vadybines strategijas, jis inicijuoja ir stimuliuoja vis naujus įvykius, performatyvius projektus, bendradarbiaudamas kuria objektus bei instaliacijas. R. Narkus pats save įvardija kaip vieną iš […]

Gerda Paliušytė (g. 1987) – jaunosios kartos kino kūrėja ir kuratorė. Ją domina reprezentacijos ribos, poslinkiai ir pertrūkiai, tai, kaip juos nulemia politika, socialiniai poreikiai ir laikmetis. Didžiojoje jos kūrybos dalyje naudojamasi įvairiomis dokumentinėmis praktikomis, tarp jų ir dokufikcija, tiriamos […]

Augustas Serapinas (g. 1990) – jaunosios kartos menininkas, jau gerai pažįstamas tarptautiniame meno lauke, savitai atnaujinantis įvietintas ir institucinės kritikos praktikas. Taiklus A. Serapino vis naujų, dažnai sunkiai prieinamų erdvių patyrimas virsta subtiliais erdvės komentarais ar interaktyviomis instaliacijomis – sąlygomis […]

Indrė Šerpytytė (g. 1983) daugiausiai užsiima fotografija, bet pasitelkia ir archyvinę, kino bei audiomedžiagą ir į šias dokumentavimo medijas žvelgia kaip į emocijos ir paveldėtos atminties išraiškos priemones. Ji tyrinėja istorijos ir traumos klausimus. Pasitelkdama konkrečius atvejus, susijusius su Antruoju […]

Emilija Škarnulytė (g. 1987) – jaunosios kartos menininkė, dirbanti tarpdisciplininio meno srityje, daugiausia eksperimentuojanti videomedijos suteikiamomis galimybėmis. Škarnulytės filmams ir videoinstaliacijoms būdinga kameros akimi stebėti antropocenišką peizažą, techniškai nepriekaištingai ir vizualiai intriguojant jį konstruoti ir dekonstruoti. Tai derinant su subtiliai […]

Vardą „Pakui Hardware“ sugalvojo kuratorius Alexas Rossas (Niujorkas) menininkų Neringos Černiauskaitės ir Ugniaus Gelgudos duetui, pradėjusiam veiklą 2014 m., pavadinti. Nurodoma į Pakui – havajų deivės Haumos padėjėją bėgiką, galėjusį apskristi Oahu salą šešiskart per dieną. „Pakui Hardware“ – trintis […]

Eglė Budvytytė (g. 1981) kuria performatyvias ir kinematografines situacijas, kuriose tiria kūno galimybę keisti elgesio viešojoje erdvėje konvencijas. Autentiškas judėjimas kontrastuoja su racionalia, homogenizuojančia miesto schema. Manevruojama tarp kasdienės ir režisuotos elgsenos, ieškoma tarpų ir plyšių, kur randasi neįprasto, koduoto […]

The work of Liudvikas Buklys (1984) has been compared to a game of drafts, where the artist sits at one end of the board and the audience at the other, and each tries to beat his opponent. Buklys’ work is […]

Gintaras Didžiapetris (g. 1985) – vienas ryškiausių jaunosios kartos menininkų, ne tik kuriančių, bet ir teoretizuojančių meno praktiką. Jo kūryba labiau siejasi ne su reprezentacija, o su minčių judėjimo ir jų kompozicijų paieškomis. Iš meninio tyrimo atsirandantys kūriniai gali įgyti […]

Tekstilės studijas Vilniaus dailės akademijoje baigusi Laura Garbštienė (g. 1973) kūryboje performansą, fotografiją bei video- ir kino filmus suaudžia į itin savitą, tik jai būdingą ornamentą. Dauguma individualių jos darbų sukurti menininkų rezidencijose užsienyje, kuriuose ji pati tampa visų darbų […]

Vidurinės kartos tapytojas Jonas Gasiūnas (g. 1954) – viena svarbiausių Lietuvos šiuolaikinės tapybos figūrų, kurio drobių neįmanoma supainioti su niekieno kito, mat jose menininkas „tapo“ degančios žvakės liepsna. Originali vaizdų kūrimo technika – konceptualus Gasiūno kūrybos pagrindas: ant anksčiau ištapytų […]

The cinematographic vision in the work of Neringa Černiauskaitė (1984) and  Ugnius Gelguda (1977) transforms seemingly recognisable spaces and historical figures into set designs and characters in unused cinematic / historical / social scenarios. Using the language and tools of […]

Svarbiausia Kristinos Inčiūraitės (g. 1974) kūrybos tema – moters identitetas ir jo kaita visuomenėje kintant sociopolitinėms, ekonominėms bei kultūrinėms aplinkybėms. Ji kuria filmus, fotografijas, piešinius, instaliacijas ir objektus. Moters identitetą K. Inčiūraitė tyrinėja per jai reikšmingus sandus – moters balsą […]

Evaldo Janso (g. 1969) videofilmuose bei performansuose judama kasdienybės pakraščiais ir požemiais, (auto)destrukcijos ar kūrybos proveržiais reaguojant į jos beprasmiškumą. E. Janso kūryba, neretai apibūdinama kaip transgresyvi, autobiografines patirtis įpina į platesnius socialinius ar meninius kontekstus, nagrinėja menininko kaip socialinio […]

Tapybą Eglė Karpavičiūtė (g. 1984) traktuoja kaip mąstymo procesą, ir jos refleksijų objektu pirmiausia tampa tapybos diskursas, į kurį įeina „tapybos mirties“ klausimas. Tapybos mediją ji paverčia galingu virusu, nelyginant atspindinčiu filtru, per kurį galima žvelgti į kitas meno formas, […]

Minimaliomis priemonėmis bei raiška Žilvinas Kempinas (g. 1969) kuria paveikias instaliacijas, objektus bei „paveikslus“, kuriuose susilieja minimalizmas, optinis ir kinetinis menas. Signatūrinė Ž. Kempino kūrybos priemonė – magnetinės videojuostos, kurių lengvumas, plastiškumas, šviesos atspindėjimas bei ypatybė perduoti informaciją padėjo menininkui […]

BDGIJKLMNOPRSTUZŠ