Lki Search
Facebook Twitter Instagram Youtube
Search
Facebook Twitter Instagram Youtube
ATGAL į sąrašą

Liana Ruokytė-Jonsson

Liana Ruokytė-Jonsson – aktorė, vertėja, kultūrinių mainų tarp Lietuvos ir Šiaurės regiono šalių iniciatorė, lietuvių kultūros ambasadorė Šiaurės šalyse. Gimė 1966 m. gegužės 10 d. Klaipėdoje. 1987–1992 m. studijavo režisūrą Lietuvos Muzikos akademijos Teatro fakultete, nuo 1992 m. aktorinio meistriškumo mokėsi aukštojoje scenos mokykloje „Scenskolan“ ir privačioje teatro meno mokykloje “MBV Teaterverkstad”, Stokholme. 1994 m. Stokholmo universitete išlaikė Valstybinį švedų kalbos egzaminą. 1995–1997 m. toliau studijavo aktorinį meną ir teatro režisūrą teatro edukaciniame centre Berlyne, Romoje ir Stokholme, vadovaujant pedagogui, režisieriui ir meno vadovui Jurijui Alschitzui. 1997–1998 vadovavo Baltijos kultūros centro Hässelby pilyje steigimui Stokholme, 1999–2003 Baltijos-Šiaurės šalių kultūrinių mainų asociacijos pirmininkė. Dalyvavo įvairiose Europos kultūrinio bendradarbiavimo ir kultūrinės diplomatijos programose, Šiaurės šalių tarpkultūriniuose forumuose. 2009–2010 m. Kopenhagos mokykloje „Sprogcenter Hellerup“ studijavo danų kalbą.

1987–1990 m. vaidino režisieriaus Alvydo Vizgirdos vadovaujamame Pilies teatre, Klaipėdoje, 1994–1997 m. – profesionalaus teatro trupėje „Cinnober“, Stokholme. 1991 m. dirbo lietuviškų žinių laidų rengėja ir vedėja Švedijos nacionalinio radijo, Baltijos šalių redakcijoje, Stokholme. 1992–1999 m. – kanceliarijos vedėja Lietuvos ambasadoje Švedijoje, nuo 1999-ųjų LR ambasados kultūros atašė Švedijos Karalystėje, Stokholme (1999–2008), nuo 2008 m. – Danijos Karalystėje, Islandijos Respublikoje ir Norvegijos Karalystėje. Mėnesinio kultūros žurnalo Kultūros barai redkolegijos narė (Skandinavijos šalys), Tarptautinio poezijos festivalio „Poetinis Druskininkų ruduo“ ekspertų komisijos narė. Bendradarbiavo su Lietuvos kultūros savaitraščiais Šiaurės AtėnaiLiteratūra ir menas7 meno dienos, anksčiau – su dienraščio Lietuvos Rytas kultūros priedu „Mūzų malūnas“, LRT ir kitais Lietuvos televizijos kanalais.

2005 m. apdovanota „LT tapatybės“ pagrindiniu prizu ir premija už geriausią Lietuvos kultūros pristatymą užsienyje 2004 metais. 2005 m. už lietuvių poezijos vertimus į švedų kalbą pelnė Lietuvos rašytojų sąjungos apdovanojimą „Metų vertėjas į užsienio kalbas“, kuris teikiamas tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ metu.

Daugiausia verčia iš lietuvių į švedų ir iš švedų į lietuvių kalbą (poezija, proza, įvairūs str.). Per 1999–2008 m. išleistos aštuonios lietuvių literatūros vertimų į švedų kalbą knygos ir viena vertimų knyga į norvegų kalbą. Be švedų, gerai moka rusų, anglų, danų kalbas, gerai supranta  norvegų kalbą, turi vokiečių kalbos pagrindus.

Svarbesni kultūrinių mainų projektai

Inicijavo ir įgyvendino kartu su Lietuvos ir  Šiaurės šalių kultūros institucijomis keletą sėkmingų stambių, valstybinės reikšmės Lietuvos-Šiaurės šalių kultūrinių mainų projektų: „Musical links: Sweden-Lithuania 2002-2003“ (Muzikos saitai: Švedija-Lietuva 2002-2003), „Lithuania in Focus at the Gothenburg Book fair 2005“ (Lietuva – pagrindinė viešnia tarptautinėje Gioteborgo knygų mugėje 2005), koordinavo Baltijos šalių-Švedijos kultūrinių mainų projektų: „Möt Baltikum!“ (Susitikimas su Baltijos šalimis, 2001), „Baltikumåret“ (Baltijos Metai, 2000, Švedijos instituto inicijuota programa) ir kt. Kartu su Lietuvos dailės muziejumi koordinavo bendrą su Švedija projektą – parodą Vilniuje „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinės vėliavos ir žemėlapiai“ UNESCO Pasaulio paveldo komiteto posėdžio Vilniuje metu ir tarpininkavo dėl Švedijoje saugomų istorinių trofėjų nemokamo paskolinimo Lietuvai, derintis su Švedijos nacionaliniu karo muziejumi ir Švedijos karo archyvu. 2009 m. inicijavo ir kartu su Lietuvos nacionaline filharmonija įgyvendino Lietuvos vardo 1000-mečiui pažymėti Šiaurės šalyse skirtą muzikinį projektą – Lietuvos kamerinio orkestro kartu su lietuvių kilmės žymiu smuikininku Julian Rachlin gastroles Šiaurės šalių garsiausiose koncertų salėse. 2011 m. inicijavo, prodiusavo ir įgyvendino meninio-muzikinio projekto „Jūra miške“, skirto M. K. Čiurlionio 100-osioms mirties metinėms paminėti, pristatymą Danijoje (koncertų turas po Danijos miestus 2011 m).

Pasivaikščiojimai su Liana Ruokyte (TV1) 

Elektroninis paštas

BIBLIOGRAFIJA: 

Vertimai į švedų kalbą
Sigitas Geda, Fallande ängel i Palanga (poems), Ariel, 2001 (grupinis vertimas).
Jurga Ivanauskaitė, ištraukos iš romano Kelionė į Šambalą (A trip to Shambala) Tarptautinei Göteborgo knygų mugei ir Nacionaliniam Švedijos radijui.
Gintaras Grajauskas, eilėraščiai Stokholmo poezijos festivaliui 2000 and 2003 (publikuota literatūros žurnaluose 00TAL ir Finsk Tidskrift, 2001).
Artūras Valionis, eilėraščiai Stokholmo poezijos festivaliui 2003 (publikuota literatūros žurnale 00TAL, 2004).
Jonas Mekas, eilėraščiai literatūros žurnalui Pequod, nr. 31 ir 32, 2002.
Gintaras Grajauskas, Benflöjt : [eilėraščiai], Ariel, 2002 (grupinis vertimas).
Sigitas Parulskis, Mortui sepulti sint: [eilėraščiai], Ariel, 2002 (grupinis vertimas).
Eugenijus Ališanka, Gudaben: [eilėraščiai], Ariel, 2002 (grupinis vertimas).
Herkus Kunčius, De försvunna texterna: [esė], Ariel, 2003, (su Mikaeliu Nydahlu and Virginija Jurgaityte).
Agnė Žagrakalytė, eilėraščiai litaratūros festivaliui „Mariehamns litteraturdagar“, 2005.
Sigitas Parulskis, En hund av marmor [Marmurinis šuo: [eilėraščiai], Ariel, 2005 (su Mikaeliu Nydahlu).
Lietuvių poezijos antologija Litauen diktar: Möte i gryningen. 26 samtida poeter, Tranan, 2005 (su Juriu Kronbergu).
Alvydas Šlepikas ir Kornelijus Platelis, eilėraščiai poezijos festivaliui „Södermalms Poesifestival“ (Sődermalms Poetry Festival 2005), publikuota literatūriniame žurnale PostScriptum (nr. 1–2, 2005, Fredlaer Förlag).
Leonardas Gutauskas Brev från Viešvilė (Laiškai iš Viešvilės): [proza]), Ariel, 2006 (su Mikaeliu Nydahlu)

Šiuo metu verčia Daivos Čepauskaitės poezijos knygą Den grønne malen, kuri turi pasirodyti 2012 m.

Straipsnių, esė vertimai
Sigitas Geda, „Vi levde som bröder“ („Gyvenome kaip broliai“). Specialus numeris dedikuotas Genadijui Ajgi: Allt längre: Ajgi. Tidskrift för litteratur Ariel, nr. 3–4 (88), 2006.

Vertimai į lietuvių kalbą
Rein Raud, „Meninė laisvė kaip saugumo vožtuvas“ (Artistic freedom, the safety valve), Kultūros barai, nr. 9, 2004.
Bruno K. Öijer, Kol nuodai veikia (Medan giftet verkar): [eilėraščiai iš 5 poezijos rinkinių], Vilnius: Apostrofa, 2004.
Ulf Eriksson, Carina Nynäs, Katarina Frostensson, Thomas Tidholm, Eva Ström, Bob Hansson, Bengt Berg eilėraščiai poezijos festivaliui „Poetinis Druskininkų ruduo“, publikuota festivalio almanachuose 2001, 2002, 2003, 2005, 2006 ir literatūrinėje Lietuvos spaudoje.

Vertimai į norvegų kalbą
Sigitas Parulskis, Marmorhunden (Marmurinis šuo: [eilėraščiai]), Forlaget Oktober, Oslo, Norway, 2008 (su Gunnaru Waernessu ir Mikaeliu Nydahlu).